„Kai buvau dar vaikas, močiutė mane nusivesdavo į žirgų lenktynes netoli Dusetų. Tada tai atrodė tikra šventė – visi susirinkę, plojimai, šūksniai, net simboliniai statymai tarp kaimynų, kas laimės. Man tai buvo pramoga. Bet dabar, kai žiūriu atgal, kyla klausimas: o kaip jautėsi tie žirgai?“ – pasakoja Marius iš Zarasų. Jo istorija – ne vienintelė. Daug žmonių prisimena vaikystės pramogas, kuriose dalyvavo gyvūnai – kartais net nesusimąstydami, ką tai reiškia tiems, kurie ne savo valia tapo šou dalimi.
Senovės laikai: gyvūnai – pramogos įrankis
Istorijoje gausu pavyzdžių, kaip žmonės naudojo gyvūnus pramogoms. Antikinėje Romoje gladiatorių kovos dažnai buvo papildytos žiauriais reginiais, kuriuose dalyvaudavo liūtai, meškos, drambliai. Jie būdavo išleidžiami į areną ne tik prieš kitus gyvūnus, bet ir prieš žmones. Tūkstančiai gyvūnų buvo žudomi vien tik dėl pramogos.
Viduramžiais Europoje populiarios buvo lokio pjudymai, kuriuose lokys būdavo pririštas grandine, o prieš jį paleidžiami šunys. Tokių „žaidimų“ metu gyvūnai kentė neišpasakytą skausmą. Visa tai buvo traktuojama kaip sportas.
Gyvūnai sporte – XX amžiaus pradžios virsmas
XIX–XX a. sandūroje situacija po truputį keitėsi. Prasidėjo pirmosios gyvūnų apsaugos iniciatyvos. Pavyzdžiui, 1822 m. Anglijoje buvo priimtas pirmasis gyvūnų apsaugos įstatymas. Tačiau sporte gyvūnai vis dar buvo plačiai naudojami: žirgų lenktynės, bulių kautynės, šunų kovos, net gyvūnų krovinių tempimo varžybos buvo laikomos įprastu reiškiniu.
Žmonės lažinosi, statė pinigus, kūrė emocijas. Ir nors kai kurios veiklos buvo uždraustos, tai – tikrovė, kurią prisimena žmonija.
XXI amžius – sąmoningumo epocha?
Šiandien pasaulis vis labiau keičiasi. Vis dažniau girdime apie gyvūnų teises, sąžiningą elgesį su gyvūnais. Tokie sportai kaip šunų kinkinių lenktynės, rodeo ar net kai kurios žirgų lenktynių formos jau kelia rimtų diskusijų. Ar tai iš tikrųjų sportas, ar išnaudojimas?
Kai kurios šalys imasi veiksmų. Norvegija uždraudė kailinių gyvūnų auginimą, Nyderlandai riboja cirkus su laukiniais gyvūnais, o ispanai vis dažniau kalba apie bulių kautynių draudimą. Ir nors kai kuriose valstybėse lažybos gyvai vis dar gyvuoja kartu su žirgų ar šunų varžybomis, žmonių požiūris keičiasi.
Sportas be gyvūnų? Taip, tai įmanoma
Gyvūnų sportas palaipsniui traukiasi į šešėlį. Vis daugiau žmonių renkasi alternatyvas: sportuoja su augintiniais taip, kad šie patirtų džiaugsmą, o ne stresą. Populiarėja šunų agility varžybos, kurios labiau primena žaidimą nei rungtynes. Ten svarbiausia – ryšys tarp žmogaus ir gyvūno, o ne lažybos gyvai ar statymai.
Net ir lenktynės ar kitos varžybos tampa humaniškesnės – vis daugiau organizatorių atsisako žiaurių metodų, stebimi veterinarų, o gyvūnų gerovė tampa prioritetu.
„Supratau, kad mano močiutės laikų pramogos neturi ateities. Dabar auginu haskį, su kuriuo bėgiojame, važinėjame dviračiu. Jis man – draugas, ne priemonė.“, – šypsosi Marius.
