Ar kada nors susimąstei, kas slypi už darbuotojų nuomos užkulisių? Šiandien tai jau ne tik laikina pagalba vasaros metu – tai daugelio įmonių strateginis ginklas. Kai kurie darbuotojai net nežino, kad jų „tikrasis“ darbdavys yra visai ne ta įmonė, kurioje jie kasdien dirba. Taip, skamba keistai, bet tokia realybė. Ir tai – tik pradžia.
Šis neįtikėtinas mechanizmas leidžia darbdaviams apeiti kai kurias prievoles, o darbuotojams – kartais atsidurti itin netikėtose situacijose. Bet kas iš tiesų vyksta, kai esi „išnuomotas“? Ir kodėl vis daugiau įmonių renkasi šį kelią? Paruoškis nustebti – čia septyni faktai, kurie privers kitaip pažvelgti į darbo rinką Lietuvoje.
1. Darbdavys – ne tas, kuriam tu dirbi
Daugeliu atvejų, kai darbuotojas nuomojamas, jo tiesioginis darbdavys yra personalo atrankos ar laikinojo įdarbinimo agentūra. Tai reiškia, kad teisiškai jis nepriklauso įmonei, kurioje dirba kasdien. Taip sprendžiami administraciniai klausimai, atlyginimų išmokėjimai ir net atleidimai. Darbdavys „nuomotojas“ moka atlyginimą, o „nuomininkas“ – naudoja darbuotojo laiką ir kompetenciją kaip savo išteklių.
2. Kai kurios įmonės slapta tikrina darbuotojus „bandomajam“ per nuomą
Vietoj to, kad rizikuotų su ilgalaike darbo sutartimi, kai kurios įmonės darbuotoją „pasiskolina“ keliems mėnesiams, norėdamos pamatyti, ar jis tinkamas. Tai tarsi nematomas bandomasis laikotarpis – jei tinka, pasilieka; jei ne – atsisako be didelio vargo. Ir visa tai – beveik be jokių teisių ar kompensacijų darbuotojui.
3. Lietuvoje dirba tūkstančiai „nematomų“ darbuotojų
Pasak „Verslo žinių“, „laikinojo įdarbinimo rinka Lietuvoje per metus apima apie 15–20 tūkstančių žmonių, dažnai jaunuolių ir specialistų, kurie net nesusimąsto apie savo realų teisinį statusą“ (Verslo žinios). Šie darbuotojai dažnai neturi tokios pačios socialinės apsaugos kaip nuolatiniai kolegos, nors atlieka identišką darbą.
4. „Nuomotas“ darbuotojas dažnai neturi tokių pačių teisių kaip kiti
Atostogos? Premijos? Karjeros galimybės? Visa tai gali būti daug sunkiau pasiekiama darbuotojui, kuris yra tik „laikinai paskolintas“. Net jei jis dirba tame pačiame kabinete kaip visi kiti, jo galimybės daryti karjerą arba gauti papildomų naudų yra ribotos – nebent agentūra su tuo sutinka.
5. Darbuotojų nuoma leidžia įmonėms „apeiti“ atleidimus
Kai įmonėje reikia mažinti etatus, nuomotus darbuotojus galima tiesiog „grąžinti“ be papildomų išlaidų ar teisinių procedūrų. Tai viena iš priežasčių, kodėl įmonės ypač mėgsta šią sistemą krizės metu. Štai kodėl daug darbuotojų per pandemiją pirmieji neteko darbo – jie paprasčiausiai nebuvo įtraukti į pagrindinį įmonės personalą.
6. Kai kurios agentūros ima mokesčius iš… pačių darbuotojų
Nors tai nelegalu, pasitaiko atvejų, kai agentūros randa būdų, kaip darbuotojui „pritaikyti“ papildomas mokesčių formas – už „mokymus“, „registracijos mokesčius“ ar net „administracines paslaugas“. Tokios praktikos ypač dažnos užsienyje, tačiau ir Lietuvoje fiksuota ne viena panaši situacija.
7. Kartais tai – šansas gauti darbą, kurio kitaip nepasiektum
Nors nuomos sistema turi trūkumų, ji atveria duris ten, kur jos paprastai būtų uždarytos. Kai kurie specialistai per agentūras patenka į prestižines įmones, kurios kitaip jų net nepakviestų į pokalbį. Tai tampa šansu parodyti save ir, jei pasiseka, likti ten ilgam jau kaip pilnaverčiam darbuotojui.
Darbuotojų nuomos pasaulis – tai tarsi nematomas šachmatų žaidimas, kuriame figūros juda tyliai, bet strategija – aštri ir ciniška. Vieniems tai – šansas, kitiems – spąstai, o tretiems – tiesiog dar viena eilinė darbo diena. Bet kitą kartą pasirašydamas darbo sutartį, verta susimąstyti: o gal tu ne darbuotojas, o tik laikinas svečias svetimoje sistemoje?
Parašykite komentarą