|

|

Elektromobilių rinka auga, bet ryškaus proveržio trūksta: kas padėtų aplenkti įprastus automobilius?


Elektromobilių prekyba įsibėgėjo, rinka stabiliai auga, tačiau proveržio, kuris pagal pardavimo mastą leistų aplenkti vidaus degimo varikliais varomus automobilius, dar nėra. Ko trūksta ir kada elektros pavara taps populiaresnė už vidaus degimo variklius naujų automobilių rinkoje?

Augimas stabilus, bet proveržio nematyti

2010-aisiais Europoje buvo įregistruota tik 600 elektrifikuotų automobilių, o 2021-aisiais – jau 1,74 mln. Tai – 18 proc. visų naujų mašinų pardavimo. 2022-aisiais elektrifikuotų transporto priemonių, kuriomis yra laikomi tikrieji elektromobiliai ir įkraunamieji hibridai, rinkos dalis padidėjo iki 22 proc. Tikrieji elektromobiliai be jokio vidaus degimo variklio sudarė 12,2 proc. visų naujų modelių rinkoje.

Lietuviai, pirkdami naujas susisiekimo priemones, taip pat vejasi Europą – beveik kiekvieną mėnesį gerina įregistruojamų elektromobilių rekordus. Jei 2023-iųjų rugsėjį elektromobiliai sudarė 7,9 proc. visos naujų automobilių rinkos, tai spalį šis skaičius šoktelėjo iki 11,5 proc.

Augimas ženklus ir stabilus, naujų elektra varomų modelių pardavimo vietose daugėja kartais, tačiau skaičiai to pavadinti bumu dar neleidžia. Tikrųjų elektromobilių rinkos dalis Senajame žemyne tik neseniai perkopė 10 proc., o naudotų mašinų rinkoje jų užimama dalis visai nereikšminga, nes mažai naujos technologijos pavarą turinčių modelių spėjo pasenti.

Reikia pigių elektromobilių

Kada galima tikėtis elektrifikacijos proveržio, kuris nušluos vidaus degimo varikliais varomus modelius ir pavers juos nišiniais? Elektromobilių ekspertas ir vienas iš portalo „bestevforme.eu“  įkūrėjų Tadas Ratkevičius sako, kad rinkai reikia pigių, įperkamų elektra varomų keturračių.

„Žiūrint į Europą, visi laukia modelių, kuriuos galėtų įpirkti masės. Pagaliau pasirodė pirmieji paukščiai: „Citroën“ pristatė labai pigų elektrinį C3, „Volkswagen“ parodė ID.2, „Polo“ dydžio modelį, kuris turėtų kainuoti apie 25 tūkst. eurų“, – tikina pašnekovas.

Savo koncepciją, artimą gamykliniam, 2024-aisiais pasirodysiančiam modeliui, pristatė ir „Kia“. Nedidelis elektrinis miesto krosoveris EV3 taip pat turėtų atsieiti apie 25 tūkst. eurų. Savo žingsnį žengė ir „premium“ gamintojas „Volvo“, pademonstravęs iki 40 tūkst. eurų kainuojantį krosoverį.

SUV banga nebuvo be pagrindo

Pirmoji didžioji elektromobilių banga ne veltui turėjo SUV pavidalą. Brangi ir ne visiems įperkama technologija turėjo būti įvilkta į prabangesnį, kainą pateisinantį paketą. Didesnio pravažumo krosoverių ar SUV kėbulas – būtinybė, norint išlikti konkurencingam tokių madų pasaulyje.

„Manau, jog visi žiūri, kas dabar populiariausia ir iš ko galima uždirbti daugiausia. Į tai gamintojai ir koncentravosi. Dėl to pirmieji elektromobiliai dažniausiai buvo krosoveriai. Atsiranda po truputį ir kitų kėbulo tipų, sedanų, universalų, jiems taip pat yra poreikis, bet jie bus nišiniai. Gamintojai tuo tarpu nori masinės gamybos, parduoti daugiau modelių, o jei panūsta pasiūlyti geresnę kainą, turi eiti į kompaktinį hečbekų segmentą“, – aiškina T. Ratkevičius.

Eksperto teigimu, kad ir kokie populiarūs būtų vidutiniai ir didesni SUV, Europos rinkoje viešpatauja kompaktiškos ir nebrangios mašinos, tad, norint didesnę populiacijos dalį persodinti į elektromobilius, reikia būtent šios kategorijos modelių. Tą leidžia padaryti pingančios baterijos, geriau išnaudojamos elektromobilių platformos bei gamybos technologijos.

Pigūs ir geri ateina

Vokiečių tautos automobilio kūrėjai „Volkswagen“ pristatė jau minėtą „Polo“ dydžio elektromobilį ID.2, kuris, teigiama, kainuos ne daugiau nei 25 tūkst. eurų ir galės viena įkrova nuvažiuoti 450 km. Tiesa, kaip rašo „Autoexpress“, modelis bus komplektuojamas su dviem skirtingo dydžio, 38 ir 56 kWh baterijų paketais.

Tikėtina, jog pigiausiai kainuos mažesnę bateriją turintis modelis, o toliausiai važiuosiantis hečbekas su didesne baterija atsieis gerokai daugiau. Šio modelio prekyba numatoma 2025-aisiais.

2024-aisiais jam konkurentą pristatys korėjiečių gamintoja „Kia“. EV3 koncepcijos pristatyme buvę „WhatCar“ žurnalistai teigia, kad jo kaina taip pat sieks apie 25 tūkst. eurų. Tačiau prognozuojama, jog „Kia“ turės didesnes baterijas nei „Volkswagen“.

Tarp jų būtų galima tikėtis net ir dabartiniuose modeliuose naudojamų 58 bei 77 kWh paketų. Jokie tikslūs skaičiai dar nėra atskleidžiami, tačiau tokios teorijos leistų galvoti apie 500 km realiame pasaulyje įveikiamą nuotolį.

EV3 bus gaminamas ant E-GMP platformos ir turėtų būti maždaug 4,4 metro ilgio, kaip dabartinis rinkoje esantis „Kia Niro“, arba, žiūrint į vokiškus automobilius, tokio ilgio kaip „Volkswagen Tiguan“. „Kia“ rimtai pasiryžusi užkariauti prie naujosios pavaros technologijos pereinantį pasaulį su jau įvertinta E-GMP platforma: drauge su EV3 korėjiečiai pristatė visą naujos elektrinių krosoverių ir SUV gamos koncepciją, įskaitant EV4 ir EV5. Ji papildys dabar parduodamus EV6 ir EV9.

Mažieji modeliai paskatins elektrifikaciją

Iš tiesų rinkoje jau yra itin pigių elektromobilių. Štai „Dacia Spring“ galima nusipirkti vos už keliolika tūkstančių eurų. Tačiau jis – nors ir netikėtai sėkmingas, bet labai mažas, o ir šio modelio dizainas neretai vertinamas prieštaringai.

Pirmasis išties pigus ir kiek didesnis elektromobilis – „Citroën ë-C3“, kainuosiantis vos nuo 23 300 tūkst. eurų. Tiesa, jis turi mažesnę 44 kWh bateriją, viena įkrova gali nuriedėti iki 320 km. Be to, jis nepasižymi ypač dideliu įkrovimo greičiu ar variklio galia.

Kita vertus, tokie nedidukai, nebrangūs modeliai Europoje ir yra populiariausi. Štai 2022-ųjų paklausiausių naujų automobilių Senajame žemyne trejetukas: „Peugeot 208“ (parduota 206 816 vnt.), „Dacia Sandero“ (200 550 vnt.) ir „Volkswagen T-Roc“ (181 153 vnt.).


Panašūs straipsniai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *