Alytaus miesto ir rajono viešosios bibliotekos šiuo metu išgyvena tikrą transformaciją. Dėl kryptingos kultūros politikos ir investicijų, tradicinės knygų saugyklos sparčiai virsta moderniais, daugiafunkciniais bendruomenės centrais, kurie ne tik skatina skaitymą, bet ir tampa regiono inovacijų, mokymosi visą gyvenimą ir socialinės integracijos židiniais. Šis pavyzdys įrodo, kad regioninė kultūros infrastruktūra gali būti lanksti ir atliepti šiuolaikinius visuomenės poreikius. Tokia sėkmės istorija tapo viena labiausiai įkvepiančių regionu naujienos.
Bibliotekos evoliucija: nuo knygos iki kompiuterio
Anksčiau bibliotekos buvo matomos kaip pasenusios, tylios vietos, prieinamos tik tiems, kurie ieško knygų. Tačiau Alytaus bibliotekos, vykdydamos ilgalaikę modernizacijos programą, pakeitė šį įvaizdį. Pagrindinis principas – biblioteka turi tapti atvira, dinamiška ir prieinama vieta visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, socialinės padėties ar interesų.
Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka tapo šios transformacijos flagmanu. Čia ne tik atnaujintos erdvės ir įsigyta naujausia kompiuterinė įranga, bet ir iš esmės pakeistas požiūris į teikiamas paslaugas.
Bibliotekos direktorė, Giedrė Mikalauskienė, pabrėžė: „Mes suprantame, kad vien knygų jau nebepakanka. Šiandien biblioteka privalo teikti socialines, edukacines ir technologines paslaugas. Mūsų tikslas buvo sukurti „trečiąją vietą“ – vietą, kuri būtų ne darbas ir ne namai, o saugi erdvė bendrauti, mokytis ir kurti.“
Inovatyvios erdvės ir programos
Alytaus bibliotekos sėkmė slypi naujų ir inovatyvių erdvių kūrime bei pritaikyme:
- IT ir skaitmeninės raštingumo klasės: įrengtos modernios kompiuterių klasės, kuriose nemokamai teikiamos skaitmeninio raštingumo pamokos senjorams ir suaugusiems. Tai padeda spręsti regioninį skaitmeninės atskirties klausimą.
- Kūrybinės dirbtuvės (makerspace): jaunimui ir verslui įrengtos kūrybinės dirbtuvės su 3D spausdintuvais, virtualios realybės įranga ir profesionalia montažo technika. Šios erdvės skatina inovacijas ir suteikia galimybę įgyti praktinių įgūdžių.
- Vaikų ir jaunimo zonos: sukurtos atskiros, interaktyvios zonos, pritaikytos darbui grupėmis, stalo žaidimams ir neformaliajam ugdymui. Tai ypač svarbu, atsižvelgiant į regiono mokyklų tinklo optimizavimo tendencijas, kai reikia papildomų edukacinių erdvių.
- Verslo konsultacijų centrai: bendradarbiaujant su regiono verslo inkubatoriais, bibliotekose reguliariai vyksta konsultacijos smulkiojo verslo ir startuolių klausimais.
Socialinė integracija ir bendruomenės stiprinimas
Alytaus bibliotekos tapo ir svarbia socialinės integracijos vieta. Jos organizuoja imigrantų kalbos kursus, teikia pagalbą pildant elektronines paraiškas valstybinėms paslaugoms gauti, ir veikia kaip savanorių centrai. Reguliarūs susitikimai su psichologais ir socialiniais darbuotojais leidžia bibliotekoms atlikti netiesioginę socialinę funkciją.
Ypatingas dėmesys skiriamas kaimo bibliotekų atnaujinimui. Siekiant užtikrinti vienodą paslaugų prieinamumą, mažosios kaimo bibliotekos aprūpinamos nešiojamais kompiuteriais, planšetėmis ir tampa vietos bendruomenės susibūrimo vieta, kur vyksta kultūriniai renginiai ir senjorų klubų susitikimai. Šis decentralizavimo modelis ypač svarbus, sprendžiant regionu naujienos problemas dėl kaimo vietovių tuštėjimo.
Kultūros tarybos atstovai pabrėžia, kad Alytaus pavyzdys rodo, kaip kultūros įstaigos gali būti efektyviai panaudojamos sprendžiant socialines ir ekonomines regionų problemas. Investicijos į bibliotekas generuoja tiesioginę naudą per pagerėjusią skaitmeninę kompetenciją, didesnį bendruomenės įsitraukimą ir naujų verslo idėjų skatinimą.
Alytaus bibliotekų transformacija – tai sėkmės istorija, įrodanti, kad kultūros politika, orientuota į inovacijas ir bendruomenės poreikius, gali pakeisti regiono veidą, paverčiant jį vieta, kurioje mokomasi, bendraujama ir augama.
Parašykite komentarą